svyruonis

svyruõnis, -ė smob. (2) 1. Š, DŽ, Ser, KŽ, VšR, LTR(Pns) žr. 2 svyruoklis 1: Svyruõnis gluosnis Vlkv. Beržas svyruonis pelėpę drasko Prng. Trys berželiai svyruo svyruonė̃liai terpu savęs kalba (d.) Čb. | Vai tu jendrele, tu svyruonė̃le (d.) Lp. 2. žr. 2 svyruoklis 4: Piliečių karas, kurio taip bijo visi svyruonėliai ir lepšiai, seniai jau prasidėjo rš. Toks svyruonė̃lis, svyruoja į visas puses Mrj.